- galugerklė
- galùgerklė sf. (1) burnos vidaus pats galas: Keleivis galugerklėje staiga pajuto šleikštumą sp. Kaip užkišė kas galùgerklę – šveñkščia, nebeprakalba Jnšk. Tai tik krunkštelėjo sau į saują lyg įstrigusį galugerklėje miežio akuotą Vaižg. Dar vieną alaus stiklą galugerklėn nunešė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
